Vertejas 1337

Þinoma, bûdingiausias klaidingas ásitikinimas dël vertëjo darbo yra tai, kad gali bûti vertimas tarp dviejø kalbø, todël vertimas yra sklandus ir nëra labai automatinis. Deja, realybë yra visiðkai prieðinga, o vertimo procesas beveik visada yra pilnas ðansø, taip pat netyèia idiomø ir abiejø kalbø panaudojimo bûdø maiðymas. tiksliai mokslo grupei ir neteisingai manoma, kad yra glaudûs ryðiai tarp konkreèiø þodþiø ir fraziø kitomis kalbomis. Papildoma klaidinga nuomonë yra ta, kad yra tam tikrø vertimo formø, kurias galima dubliuoti, kaip ir kriptografijoje.

Vertëjo darbas neapima tik neatsakingo kodavimo ir dekodavimo tarp ðaltinio ir tikslinës kalbos, naudojant þodynà kaip mokslinæ pagalbà, nes vertimø autoriaus darbas nëra panaðus á vertëjo veikimà. Kartais dirbame su maðinø vertimais (dar vadinamais automatiniais arba kompiuteriniais vertimais, t. Y. Tekstais, kuriuos automatiðkai verèia kompiuterinë programa. Nors vertëjø technologija vis dar modernizuoja ir diegia naujoviðkus sprendimus, maðinø vertimas dar nëra tinkamas lygis. Nepaisant to, vis daþniau diegiama specializuota kompiuterinë vertimo (CAT programinë áranga, kuri padeda vertëjams versti.

Nëra sunku rasti specialistø dideliuose miestuose, pavyzdþiui, Varðuvoje, nors vertimas yra sudëtinga pozicija, kurià autorius nori iðversti á didþiules þinias, didelá susidomëjimà ir esminá pasirengimà. Taèiau tarp kalbø, kurioms verèiama, yra stilistiniø ir skyrybos skirtumø, o tai dar labiau apsunkina vertimo procedûrà. Tarp kalbos problemø, su kuriomis susiduria anglø vertëjas, vadinamasis kalbinis trikdymas, t. y. sàmoningas ðaltinio kalbos ir pastarøjø savybiø derinimas simboliais, kurie atrodo panaðûs (pvz., angliðkas bûdvardis apgailëtinas & nbsp; nereiðkia apgailëtino, tik apgailëtino. Kartais þodþiai ið kitø kalbø skamba beveik vienodai, nors jø atstovybës atrodo visiðkai kitokios, todël vertëjas turi bûti vertinamas ne tik kalbiniu poþiûriu, bet ir kalbant apie konkreèios kalbos vartotojø kultûrinius pasiekimus.