Matematikos programa nemokamai

Dabartiniu metu, sparèiai plëtojant naujas kompiuterines technologijas, „FEM“ (baigtiniø elementø metodas greitai apsigynë labai prestiþine skaitmenine analizës priemone ávairioms konstrukcijoms. MES modeliavimas buvo plaèiai naudojamas praktiðkai visose naujose inþinerijos srityse ir taikomojoje matematikoje. Paprasèiau tariant, kalbant apie MES, tai yra subtilus metodas iðspræsti diferencines ir dalines lygtis (po iðankstinio diskretizavimo normalioje erdvëje.

Kas yra RESGalutiniø elementø metodas, todël ðiuo metu vien tik tarp didþiausiø kompiuteriniø metodø, skirtø nustatyti bandomose struktûrose átampà, apibendrintas jëgas, deformacijas ir poslinkius. FEA modeliavimas grindþiamas visais baigtiniø elementø skaièiumi. Kiekvieno atskiro elemento sektoriuje galima atlikti kai kuriuos apytikslius, o visi neþinomi (daugiausia poslinkiai yra atstovaujami specialiu interpoliacijos funkcija, naudojant paèios reikðmës vertes uþdarame taðkø skaièiumi (ðnekamosiomis kalbomis vadinami mazgai.

MES modeliavimo taikymasDabartiniais laikais struktûros stiprumas, átempis, poslinkis ir bet kokiø deformacijø imitavimas tikrinami FEM metodu. Kompiuteriø mechanikoje (CAE ðios strategijos aptarnavimas gali bûti naudojamas ðilumos srauto ir skysèio srauto tyrimui. MES metodas taip pat puikiai tinka dinamikos, maðinø, kinematikos ir magnetostatiniø, elektromagnetiniø ir elektrostatiniø poveikiø tyrimui. FD modeliavimas, pastatytas 2D (dvimatë erdvë, kur diskretizavimas daugiausia susijæs su konkreèios srities padalijimu á trikampius. Ðios formos dëka galime apskaièiuoti vertes, kurios rodomos tam tikros programos skerspjûvyje. Taèiau tai yra apribojimai.

Didþiausi FEM metodo privalumai ir trûkumaiDidþiausias „FEM“ privalumas yra tas, kad galima gauti teisingus rezultatus net ir labai iðgalvotoms formoms, dël kuriø buvo puikus atliktas paprastas analitinis skaièiavimas. Ágyvendinant tai reiðkia, kad pateikti klausimai gali bûti atkurti kompiuterio atmintyje be poreikio kurti brangius prototipus. Toks mechanizmas labai palengvina visà projektavimo procesà.Studijø srities pasiskirstymas á daugiau ir maþesnius elementus lemia tikslesnius skaièiavimo rezultatus. Reikëtø prisiminti daugiau ir todël jis yra daug didesnis ðiuolaikiniø kompiuteriø skaièiavimo skalës poreikis. Taip pat reikëtø nepamirðti, kad tokiu atveju reikëtø rimtai ir kai kuriø skaièiavimo klaidø, kurios atsiranda dël daugelio apdorotø verèiø suderinimo. Jei tiriama sritis bus nukreipta ið keliø ðimtø tûkstanèiø skirtingø elementø, kurie yra nelinijinës savybës, tada ðioje formoje skaièiavimas turi bûti grieþtai modifikuotas naujose iteracijose, kad galutinis rezultatas bûtø tinkamas.